1 įrašas. Aš ir mano šeima

Įrašas į dienoraštį

"Nesitikėjau, kad šios dienos ankstus rytas išauš taip greitai. Atrodo tik vakar kroviausi visus daiktus persikraustymui iš Klaipėdos į Vilnių, o štai jau ir šiandiena - aš ten važiuoju. Džiaugiuosi, kad bent spėjau atsisveikinti su savo draugais ir visgi tikiuosi, kad Vilniuje atrasiu jų dar daugiau ir dar daug daug geresnių. Gerai, kadangi, dabar priekyje sėdi mano mama su tėčiu, o šalia manęs snaudžia mano mažoji sesutė Milda, manau, kad būtų puiki proga parašyti, kokie mes būdami išvykome, ir kokiais tapsime ten. Kadangi tai mano dienoraštis, pirmiausia aprašysiu, kokia prieš išvykdama iš Klaipėdos esu aš.

Gerda arba kitaip - aš - kaip ir visada blondinė. Nemanau, kad esu išvaizdi, bet man gerai būti tokiai kokia esu. Klaipėdoje visi mane mylėjo tokią kokia esu ir didžiavosi manimi, kad aš esu jų draugė. Kas keisčiausia, niekas nieko neišskyrė, tad manau, kad Vilniuje irgi bus panašiai. Būdama Klaipėdoje daug laiko praleisdavau su draugais - rytai ir vakarai, pasivaikščiojimai mieste.. Draugavau net su pačiu nuostabiausiu vaikinuku Karoliu. Klaipėdoje iš vis labai mažai laiko praleisdavau namuose, ypač vasarą. Su draugais vykdome į visokias iškylas, pramogavome ir visi mane pripažino. Ne kaip draugę, o kaip asmenį, nes jie mane pripažino. Pripažino tokią kokia esu - nesu graži, nesu tobula, bet esu asmenybė kuri irgi gyvena. 

Mano mama Jurgita - Klaipėdoje ji vos ne visada buvo lyg namų šeimininkė. Tvarkė visus kampus ir visas pakampes, taip pat visada ruošdavo mums pietus, pusryčius ir žinoma vakarienę. Visada prižiūrėdavo mano mažąją sesutę Mildą, kurią tarp kitko paskutiniu metu pradėjau prižiūrėti tiek aš tiek mano tėtis. Ai, tiesa , pamiršau paminėti, kad nors mano mama ir buvo lyg namų šeimininkė (nenusivylusi!) ji visada atrasdavo laiko ir sau - ką naudingo padaryti savo išvaizdai, ką pagrąžinti ir panašiai. Ji visada pilna energijos ir linksma - būtent tai ir manęs nenervindavo, kai tekdavo keltis anksti ryte į mokyklą ir galvoti, kad šiandien pirmadienis, nes aplinkui su didžiule šypsena lakstydavo mano mama.

Mano tėtis Simonas - na jis iš tiesų bent jau kol gyvenome Klaipėdoje buvo turbūt vienas iš tų pačių nuostabiausių tėčių kurie lepina savo dukras. Jis visada grįždamas po darbo nupirkdavo mano pačius mėgstamiausius saldainius ir šokoladą "Milka" su riešutais. Klaipėdoje tėtis dirbo auto mechaniku. Šiaip, aš didžiuojuosi savo tėčiu, nes jis dažnai kovodavo už teisybę ir viską, kas turėtų būti taip kaip turi būti.. Be to, mano tėtis tapo ekonomistu! Ir jis labai retai valgo tai, kas yra nesveika.. Aš stebiuosi, kaip jis atsispiria įvairiems kebabams.. Aš juos dievinu!

Mano mažoji sesutė Milda kaip ir visada Klaipėdoje buvo pasiutusi. Mes kraustomės pirmą kartą, todėl kai ji tai sužinojo, galima sakyti, kad iškėlė didžiausią isteriją jog išvykstame ir ji nebegalės susitikti su savo draugais. Ach ta Milda, ji visada taip. Kad ir kai negavo barbės iškėlė didžiausią sceną Klaipėdos Akropolyje, tad tiek man, tiek mamai teko pasijausti prastai ir buvom priverstos pirkti tą prakeiktą barbę. Milda ten buvo labai užgaidi ir man įdomu, kodėl tėvai visada patenkindavo jos norus.. Turbūt dėl to, kad kaip mama man sakė - "Ji dar maža. Tegu." Tiesa, tai buvo prieš porą metų.. Dabar ji paaugo - jos nebedomina lėlytės.. Ir pagaliau artėja jos devintasis gimtadienis! 

Daugiau mano šeimos niekas nesudaro. Mama su tėčiu žadėjo, kad tame Vilniaus bute kuriame gyvensime auginsime šunį - mama tikina, kad kambariai ten dideli ir vietos užteks.. Ir davė man pasirinkimą - Sibiro Haskį arba vokiečių aviganį.. Vis neapsisprendžiu kurį, bet manau, kad sibiro haskį.. "

Dienoraštį įsidėjau atgal į savo rankinę ir pažvelgiau į Mildą - ji atsimerkusi gulėjo ir su savo mažyčiais pirštukais krapštėsi akis. 

- Mama?- pasiteiravau,- kiek dar liko kilometrų iki Vilniaus?

- Mes jau netoli,- maloniu balsu sušnibždėjo,- Milda miega?

- Nemiegu!- savo vaikišku balseliu suriko.
- Dar pasakyk, kad skaitei ką rašiau į dienoraštį,- piktokai pažvelgiau į ją.
- Taip!
- Ak tu.. Padauža,- patryniau savo rankomis jos mažą galvytę ir apkabinau
Ji puolė juoktis. Iš tiesų, savo mažąją sesutę aš be galo myliu, nes dažniausiai ji man dovanoja man šypseną ir gerą nuotaiką. Pagaliau, po pusvalandžio nusnūdimo - mes Vilniuje.. Teliko nuvykti į reikiamą gatvę ir įžengti į naujuosius mano namus..
- Mama, kur tas butas po galais?!- nekantraudama ištariau.
- ŠTAI! Parodė pirštu - šis.
Pažvelgiau į jį - tai buvo gan aukštas, bet modernus statinys.. Milda net išsižiojo, kai pamatė, kokiame bute mes gyvensim.. Tiesa, mes jį nusipirkome gan seniai, bet kadangi dabar man buvo atostogos, (nuo rytojaus eisiu į naują mokyklą) nusprendėme, kad kraustytis dabar pats geriausias metas. Kaip tik pirmadienis - naujos pažintys, geros nuotaikos.. Bent jau tikiuosi. Pagaliau atsisegiau diržą ir atidariau mašinos dureles - pajaučiau gryną orą kuris tiesiog praskriejo pro mane. Gaivus vėjas man padėjo atgauti kvapą..Milda paskui mamą bei tėtį bėgo bėgomis..Pagaliau juos pasivijau ir aš.
- Mama, tai kelintam ten sakei aukšte?
- Trečias.
- Daug laipiot..
- Palaipiosi,- mandrai atkirto Milda.
- Ne su tavim kalbėjau, mažyle,- šyptelėjau.
Galiausiai mama su tėčiu man davė raktus ir naujojo buto atidarymo ceremonija buvo paskirta man. Iš paskos man vilkosi mano mažoji užsispyrėlė Milda, o už jos - tėvai vilko lagaminus. Ir štai, mes  užsiropštėme į trečią aukštą. Butas išsiskyrė iš visų - žiūrint jis atrodė daug platesnis, nes nuo jo net daug toliau tebuvo sekančio buto durys. Įžengiau į koridorių - iš karto padvelkė šiluma ir jaukumu.Pirmas veiksmas kurį puoliau daryti - tai greitai nusiėmiau batus ir pradėjau dairytis. Tėvai butą jau matė - man jo apžiūrėti "širiau" neteko. Ir pagaliau pažengusi vienu žingsniu toliau išvydau kaip atrodo viskas, kur aš gyvensiu.. Koridoriaus sienos buvo nudažytos šviesiai ruda spalva, tai suteikė jaukumą.. Baldai žinoma priderinti, ne veltui butas modernus. Kiek toliau, tėvu miegamajame buvo galima nueiti į mansardą jei tą didelį "balkoną" galima taip pavadint. Kadangi lauke švietė saulė, aš tik norėjau įsitaisyti kėdėje ir stebėti kas vyksta aplinkui. Nuėjau į tėvų miegamąjį - tapetai šviesiai oranžiniai.. Kampe stovėjo mano pati mėgstamiausia gėlė - papartis. Nežinau kodėl jį mėgstu, bet jis man labai patinka.

Pagaliau nuėjau į savo kambarį. Jis buvo ištapetuotas mano mėgstamiausia spalva - rusva. Šviesia šviesia, kad net miela. Lova stovėjo kampe kaip ir senuose namuose, o kambaryje dar buvo tokių dalykų kaip spinta, stalas bei kiti. O mano mažosios sesutės Mildos naujasis kambarys - blyškiai raudonas. Gražu, bet galiu drąsiai teigti, kad pas mane kambaryje tvyrauja pati mieliausia atmosfera.

Ir štai - kiekvienas užsiėmėme savais darbais - aš į spintos lentynas dėjausi savo daiktus, o tuo tarpu Milda mėgino mano naująją lovą. Kartais ji mane taip knisa! Ir pagaliau po kelių valandų mirtino triūso susidėjau tiek savo, tiek padaužos daiktus į spintą ir griuvau į lovą. Pasiėmiau į rankas telefoną, kurio paskutiniu metu negaliu paleisti iš rankų ir parašiau Miglei, kad aš pagaliau vietoje ir jau guliu ant lovos ir rašau jai žinutę. Kadangi ji tokia pati telefono maniakė kaip ir aš - atsakymo sulaukiau vos po kelių sekundžių. Telieka laukti mūsų susitikimo po mėnesio.. Tėtis man žadėjo, kad aš bent porai dienų turėsiu progą nuvykti į Klaipėdą pas draugus. Ir man visai nesvarbu, kad tarp mūsų atstumas didelis - tikrų draugų tai neišskiria.
Visai netikėtai išgirdau skambutį į duris.
- Milda, kur mama? Tėtis? - įkišinėdama kojas į šlepetes sušaukiau ir paklausiau Mildos.
- Akropolyje, sakė valgyt ko nors žiūri.. Ko nors,- pasigirdo kiek užsimiegojęs mažylės balsas.
Kiek nustebau, kad vos atėjus čia gyventi, kažkas jau skambinėja į duris. Pasižiūrėjau pro akutę ir visos abejonės išnyko - už durų stovėjo tėvai su mažiausiai keturiais pirkinių maišais!
- Čia jūs mėnesiui jau apsipirkot, ar kaip?- atidariusi duris nusijuokiau.
- Panašiai. Reikia naują gyvenimą Vilniuje pradėti gerai ir reikia apsižvalgyti,- žvilgtelėjo.
Šį kartą patylėjau ir padėjau išdėlioti pirkinius dideliame ir naujame šaldytuve. Vos sudėjusi greitai ir nepastebimai nupėdinau į savo naująjį kambarį. Ant lovos kiurksojo Milda ir žaidė mano kompiuteriu.
- Padėk mano kompiuterį,- stengiausi kuo mieliau ištarti.
- Aš aprenginėju lėlę! Palauk.
- Ar aš tau leidau?- atjungiau kroviklį.
Ji į mane piktokai pasižiūrėjo ir uždarė kompiuterį, o  aš jį pasiėmiau ir padėjau ant stalo. Ir štai pats metas lįsti į spintą ir ieškotis drabužių rytdienai. Kadangi nežinau nei kokios pamokos, nieko rytoj eisiu su juodais džinsais ir marškinėliais. Tai turbūt pati mėgstamiausia mano apranga.

Kadangi dušas yra arčiau Mildos kambaryje, teko eiti ten. Ji jau buvo kaip reikiant įmigusi. Pavargo. O aš įlindau, nusiprausiau "klaipėdietišką" save, įlindau į naktinius, pabučiavau sesei į žandą, palinkėjau saldžių sapnų ir atsiguliau į savo lovą. Pamiršau išjungti šviesą, tad ją atėjusi į kambarį išjungė mama.
- Labanaktis, brangioji, -atėjusi pabučiavo man į žandą ir išeidama išjungė šviesą.

Žinau, kad rytoj bus lyg mano naujo gyvenimo pradžia. Tik aš bijau, kad šis gyvenimas labai skirsis nuo to kurį gyvenau Klaipėdoje. Nežinau kuo, bet bijau, kad teks gailėtis.. Nors velniop tuos apmąstymus - reikia nusiteikti ramiai.

Gerda.